Sielos esmė yra meilė, Dievas yra meilė

Sielos esmė yra meilė, dėl to siela visada turi stengtis
grįžti į meilę. Siela negali rasti nei ramybės, nei laimės
kitur. Ji privalo ištirpti meilėje. Jos prigimtis reikalauja
ieškoti Dievo, kuris yra meilė.
ŠV. MATILDA MAGDEBURGIETĖ

Dvasinė pilnatvė pasiekiama evoliucijos būdu. Civilizacijoms – kaip ir atskiriems individams – vystantis ateina laikas, kai gyvybiškai svarbios materialinės egzistencijos problemos jau būna išspręstos, bet siela dar kažko trokšta. Tada fiziniai tikslai civilizacijos nebetenkina. Ji atsiduria kryžkelėje. Neturėdamas prasmingų siekių, žmogus tampa destruktyvus. Kaip gyvatė numeta odą, kad galėtų augti, taip mūsų industrinė civilizacija privalo atsisakyti pernelyg materialistinių nuostatų ir ją dusinti pradedančių ‘išaugtų’ idealų, nes konstruktyvus jų potencialas jau yra išeikvotas.

Kas nemyli, tas nepažino Dievo,
nes Dievas yra meilė.
PIRMASIS JONO LAIŠKAS (l Jn 4,7)

Šie žodžiai mums skamba nežemiškai ir atrodo beveik nesusiję su kasdienybe. Klausiame savęs, koks gali būti ryšys tarp asmeninių santykių ir dieviškumo. Į šį klausimą atsakyčiau taip: tik radę vienybę tarp savęs ir
kitų – visų kitų – randame vienybę su Dievu. Nėra taip, kad pirma pažįstame Dievą, o tik paskui, per kažkokią stebuklingą malonę, pradedame mylėti žmones. Meilė žmonėms ateina pirma. Šia prasme mokytis mylėti yra tas pats, kas praktikuoti religiją. Žmogus, kuriam kitų gerovė aukščiau už savąją, yra religingas, net jeigu jis tai neigtų.

saint-john-the-apostle

Raktas į laimę – meilė ir dėmesys

Kiekvienas paprastas poelgis yra nuostabus, jei jį lydi meilė. Taip sakė PERCY BYSSHE SHELLEY. Jis teigė:

Išmokime sutelkti visą dėmesį į tai, ką darome, ypač bendraudami su žmonėmis. Kitaip vargu ar galime parodyti jiems meilę. Kai mūsų dėmesys nešokinėja nuo vieno dalyko prie kito, o skiriamas asmeniui, su kuriuo esame, – netgi jei jo nuomonė apie mokesčių reformą arba prancūzų kalbos gramatikos ypatybes yra kitokia negu mūsų, – nuobodulys iš mūsų santykių dingsta. Žmonės, su kuriais bendraujame, nėra nuobodūs: mes esame nuobodūs, kai mūsų dėmesys klaidžioja. Kai su žmogumi elgiamės dėmesingai, tai prilygsta sakymui: „Jūs man svarbus. Aš gerbiu jus.“

Percy Bysshe Shelley

Su meile sutikite kiekvieną žmogų. Tada neliks bedugnės tarp „aš“ ir „tu“. To siekia visos religijos. Tai yra Sri_Anandamoyi_MaANANDAMAYI  MA mintis. Ji sakė:

Meilė yra menas, kurio galime išmokti. Yra daug kitų naudingų, net būtinų menų, bet žmogui nėra nieko svarbesnio kaip išmokti mylėti. Visų religijų šventieji ir mistikai mums skelbia, kad gyvenime svarbiausia yra rasti begalinės meilės šaltinį ir skleisti meilę kasdien. Be meilės gyvenimas yra tuščias ir beprasmis.

Vienintelis kelias, vedantis į pilnatvę, troškimų išsipildymą ir į siekį padovanoti gyvenimą pasauliui, yra dieviškojo AŠ realizavimas. Tik taip atversime meilės vartus. Įsivaizduoti, kaip plačiai ir stipriai gebame mylėti, padeda suvokimas,
kad ši dieviška kibirkštis rusena kiekvienoje būtybėje.