Mokytojas Ekhartas: kiekviename iš mūsų yra Dievo sėkla

Mokytojas Ekhartas teigė, kad išorinių paskatų nulemti veiksniai nepriartina prie Dievo ir yra negyvybingi. Tikrąją veiksmų vertę lemia išimtinai veikiančiojo intencijos: ne darbai mus pašventina, o mes turime juos pašventinti. Pasak Ekharto, tyros širdies žmogus Dievą visada turi savo širdyje.

Tikrasis tikėjimas neturi nieko bendro su troškimu palenkti Dievą sau, viliantis jo palankumo, tarsi Jis būtų visokių gėrybių ekonomas. Dievo ieškoma dėl jo paties. Jis mylimas nesuinteresuota, jokio atlygio nežadančia meile. Tą patį galima pasakyti ir apie gėrį, teisingumą ir tiesą. Dievas nėra minipaskola.lt/, kuri tiesiog duoda, Dievas labiau yra tas, kuris suteikia kraitį, o mes jį turime gausinti..

Kiekviename mūsų yra Dievo sėkla. Jei ją puoselėsime,
elgdamiesi kaip išmintingas ir darbštus valstietis,
išjos išaugs Dievas – juk tai jo sėkla –
ir duos dieviškos prigimties vaisių.
Kaip iš kriaušės sėklos išauga kriaušė, iš riešuto sėklos –
riešutmedis, taip iš Dievo sėklos išauga Dievas.
MOKYTOJAS EKHARTAS

Gerumo ir kūrybiškumo sėklą nešiojasi kiekvienas žmogus. Mums nereikia šios sėklos sėti, nes ji jau yra mumyse. Ji gali tarpti visur: ir šalto klimato Dakotoje, ir karštajame Mirties slėnyje. Nesvarbu, kokia buvo jūsų praeitis, kiek klaidų padarėte, Dievo sėkla glūdi jumyse nepaliesta.

Kai pagaliau imamės jos ieškoti, randame užgožtą „piktžolių“ – baimės ir pykčio – kartais net „usnių“, kuriomis vadinu gobšumą. Nenusiminkite. Kai tik liausitės laistyti, piktžolės nuvys ir galiausiai virs trąša, padėsiančia Dievo sėklai suvešėti. Puoselėkite šią sėklą, ir iš jos išaugs stiprus meilę ir paslaugumą spinduliuojantis Dievo medis.

Eckhart

Raktas į laimę – meilė ir dėmesys

Kiekvienas paprastas poelgis yra nuostabus, jei jį lydi meilė. Taip sakė PERCY BYSSHE SHELLEY. Jis teigė:

Išmokime sutelkti visą dėmesį į tai, ką darome, ypač bendraudami su žmonėmis. Kitaip vargu ar galime parodyti jiems meilę. Kai mūsų dėmesys nešokinėja nuo vieno dalyko prie kito, o skiriamas asmeniui, su kuriuo esame, – netgi jei jo nuomonė apie mokesčių reformą arba prancūzų kalbos gramatikos ypatybes yra kitokia negu mūsų, – nuobodulys iš mūsų santykių dingsta. Žmonės, su kuriais bendraujame, nėra nuobodūs: mes esame nuobodūs, kai mūsų dėmesys klaidžioja. Kai su žmogumi elgiamės dėmesingai, tai prilygsta sakymui: „Jūs man svarbus. Aš gerbiu jus.“

Percy Bysshe Shelley

Su meile sutikite kiekvieną žmogų. Tada neliks bedugnės tarp „aš“ ir „tu“. To siekia visos religijos. Tai yra Sri_Anandamoyi_MaANANDAMAYI  MA mintis. Ji sakė:

Meilė yra menas, kurio galime išmokti. Yra daug kitų naudingų, net būtinų menų, bet žmogui nėra nieko svarbesnio kaip išmokti mylėti. Visų religijų šventieji ir mistikai mums skelbia, kad gyvenime svarbiausia yra rasti begalinės meilės šaltinį ir skleisti meilę kasdien. Be meilės gyvenimas yra tuščias ir beprasmis.

Vienintelis kelias, vedantis į pilnatvę, troškimų išsipildymą ir į siekį padovanoti gyvenimą pasauliui, yra dieviškojo AŠ realizavimas. Tik taip atversime meilės vartus. Įsivaizduoti, kaip plačiai ir stipriai gebame mylėti, padeda suvokimas,
kad ši dieviška kibirkštis rusena kiekvienoje būtybėje.

Penktasis kelias

Penktajame kelyje reikia klausyti Budos išminties. Ar kas nors yra girdėjęs apie piktą, susikrimtusį, besinervinantį dėl ilgo lietaus, dėl per karštos vasaros ar dėl užknisančio darbo Budą? Ne? Tai tuomet klausykit.

Kaip valstietis kasa griovius, kad sudrėkintų laukus,
kaip lankininkas kreipia strėlę į taikinį,
o dailidė iš medžio drožia norimų formų,
taip išmintingas žmogus keičiasi.
BUDA

Garbė žmogiškajai būtybei, nes ji geba keistis. Buda ne veltui vadinamas Gailiaširdžiu – jis kiekvienam suteikia vilties. Jis nesako, kad žmonės, kurių bloga praeitis, nieko gero nebegali tikėtis. Buda sako, kad ir kokia būtų mūsų praeitis ar dabartis, dangus nesiliauja švietęs, nes mes galime keistis. Buda mus kviečia būti gerais dailidėmis. Žmogaus sąmonę –
kaip medžio gabalą – galime formuoti taip, kaip norime. Kaip dailidė drožia medį, kad iš jo padarytų gražų namą ar baldą, taip mes pagal savo norą galime kurti trokštamas dvasios būsenas ir elgsenas: meilę, išmintį, ramybę, kantrybę, ištikimybę, entuziazmą, džiaugsmą.

Taigi nėra tokių ydų, tokio niekingo žmogaus, kuris savo valia negalėtų persiimti dorybėmis ir kurti savo kelią į laimę. Žinoma, pirmiausia reikia atsisakyti ydų: niurzgėjimo, nepasitenkinimo, prisirišimo prie daiktų, perdėto svarbos jausmo ir manymo, kad pasaulis sukasi tik apie mus (šis jausmas mums neleidžia bandyti, pernelyg bijome suklysti). Reikia nusiteikti lengvam gyvenimui, o tuomet lengvai pakreipti strėlę į taikinį.

Buda

Antras, trečias, ir ketvirtas Keliai

Pamenate žymiąją mano pseudomatematinę logiką? Šį kartą ji sugrįžo. Tik šį kartą, ji yra kiek geriau nusiteikusi ir nori man (mums) padėti. Žinote, ką supratau? Jeigu taip ir toliau, du kartus per mėnesį rašysiu po viena tinklaraščio įrašą, tai visus 108-is kelius į laimę spėsiu aprašyti maždaug per ketverius metus. Sorry brolyčiai, tiek laiko tikrai neturiu. 🙂 Todėl bandysiu truputį išsijudinti, imti žąsį už ragų (say what?), įjungti penkiskart daugiau arkliogalvalandžių ir kiekviename įraše pateikti bent po keletą skirtingų, vienas už kitą įdomesnių, malonesnių ir visaip kitaip kokybiškesnių kelių į Laisvę, Laimę ir Troškimo išsipildymą. Pasiruošę? Pradedam! 🙂

  • Kelias numeris du – Dievo įsikišimas (Malonė). Ne, kalbu ne apie Karl’ą Malonę. 🙂 Nors šiokių tokių paralelių šiame sąsąjų labirinte yra. Vis tik, kartais mes gauname dovanų. Gražiausia – tai, jog net nėra būtina jų nusipelnyti. Tiesiog gauname su kaupu. Tuomet natūraliai nušvintame, nubundame, išgražėjame ir tampame sklidini Meilės ir Dievo artumo. Žinoma, Malonei galima pasiruošti: kasdienė malda, meditacija, savistaba, darbas su savimi ir geri darbai kitiems – visa tai padeda. Tačiau Malonės negalima “išprievartauti“.
  • Kelias numeris trys – Tiesioginis gnostinis patyrimas. Šį kartą mano Širdis ir Protas krypsta labiau į ezoterines ir dvasines plotmes. Ką gi, manau, nereikia tam priešintis – belieka palaimingai tam atsiduoti. Kalbu apie savo minčių srautą, ne apie gnoseologiją. Siekiant šių “mistinių“, “uždraustų“ žinių, teks gerokai paplušėti. Tiesa, šiais beribės informacijos laikais visi keliai atviri, knygynų ir bibliotekų lentynos apsčiai gausiai apstatytos įvairiomis ezoterines dvasingumo tiesas ir praktikas skleidžiančiomis knygomis. Beliko tik išsirinkti ir, nepamirškite, čia labai svarbi praktika!
  • Kelias numeris keturi  – Privartoti daug daug visokių narkotikų. Kad ir kaip absurdiškai tai iš pažiūros skambėtų, šis kelias tikrai veikia. Netikite? Pabandykite patys. 😀

Tiek šiam kartui. Matau, jog keturių metų vis tik neprireiks – apsisuksiu gerokai greičiau. Dėkoju sau ir Tau už visą tai, ir ramia širdimi galiu eiti ilsėtis (trumpam). 🙂 Laimingai!

Truputis rastafarinių spalvų