Laimės hormonas: kas daro mus laimingais?

Gamta žmones apdovanojo daugybe privalumų, o kad gyvenimas būtų dar mielesnis, smegenys mums gamina medžiagas, kurios dažnai įvardijamos kaip laimės hormonas. Iš tiesų nei nėra vienas konkretus laimės hormonas, laimės jausmas mus užvaldo kai išsiskiria doforminas, seratoninas ar endorfinai. Doforminas išsiskiria tada, kai mylitės, klausote patinkančios muzikos, šokate. Jis pradeda skirtis net tuomet, kai galvojate apie malonius dalykus. Juk būna, kad vien mintis apie praėjusį ar būsiantį įvykį praskaidrina nuotaiką. Taip pat doforminas išsiskiria rūkant tabaką, vartojant alkoholį ar kai kuriuos narkotikus, todėl šie dalykai žmogui atrodo malonūs. Seratoninas mums daro laimingais ir kupinais energijos. Tikriausiai ne vienas pastebėjo, kad nuotaika būna geresnė saulei šviečiant. Taip yra dėl seratonino, kuris išsiskiria dėl saulės šviesos stimuliacijos. Taip pat seratoninui išsiskirti padeda šokoladas, datulės, bananai. Jei kamuoja ‘ne nuotaika’ ar neturite jėgų, suvalgykite šių produktų. Endorfinai atsakingi už euforiją. Ją galima patirti orgazmo metu, endorfinai išsiskiria po fizinio krūvio metu. Štai kodėl pabėgiojus ar pasportavus žmonės jaučiasi itin pakiliai tarsi su išlietu prakaitu būtų išlieję ir visus rūpesčius.

Gyvenimo kelias: kuo vadovautis?

Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias dažnai būna padalintas į daugybę „mėgstu“ ir „nemėgstu“. Taip dalinti pradedame nuo mažens, o kuo daugiau gyvename, tuo daugiau daliname. Toks simpatijomis ir antipatijomis nusėtas gyvenimo kelias veda prie egoizmo ir nelaimingumo. Kodėl egoistai būna nelaimingi? Dėl to, kad jie jaučiasi gyvenimo įkaitai, jie rinktis gali iš vis mažiau ir mažiau dalykų – juk vieno jie nemėgsta, kito nekenčia. Juos pradeda alinti priklausomybė nuo tam tikro maisto, tam tikrų draugų, buto interjero ir pramogų. Dažnai gyvenimo pamokos mus verčia priimti netradicinius sprendimus, pateikia mums problemas kaip būdą rasti kitą požiūrį, kitą stilių, tačiau egoistai yra per daug apsiriboję, kad galėtų atverti naujus kelius. Dažnai jie mėgsta tik tam tikro stiliaus muziką, nes kitų negali pakęsti, jiems „kelia alergiją“ kitoks gyvenimo būdas, kitoks menas. Jie sustabarėję ir bet koks prisilietimas prie pasaulio pusės, kuri pažymėta kaip „nemėgstu“ kelia jiems didžiulį stresą ir nelaimingumą. Pažinote save? Bandykite išsivaduoti iš savo vergavimo simpatijoms, ugdykite įvairiapusiškumą ir tuomet jus nustos kamuoti emocinės audros, pasijusite ramesni ir drąsesni.

Mintys apie laimę

Mūsų mintys apie laimę yra lūkesčiai, ko mes norėtume iš gyvenimo. Dažniausiai mintys apie laimę būna smarkiai paveiktos mūsų gyvenamosios aplinkos, filmų, žiniasklaidos. Kai vienuose kraštuose žmonių svajonė ir aukščiausias troškimas yra didelė šeima ir gausi giminė, kituose kraštuose žmonės pastangas deda, kad pasistatytų erdvius namus, dar kitur žmonės siekia daug apkeliauti, pamatyti. Visgi dažniausiai žmonės laimę ‘nusižiūri’ – kaimynas nusipirko sodybą prie ežero ir staiga visi, kas jį pažįsta, irgi ima galvoti apie sodybas. Pažiūrėjote filmą apie klajoklius, kurie bastosi po pasaulį ir mėgaujasi kiekviena akimirka ir pajuntate, kad ir jūsų siela pradeda trokšti be kelionių? Kolegė padarė karjerą? Tada jūs pradedate sukti galvą, ar jūsų karjera klostosi pakankamai sėkmingai. Šis nusižiūrinėjimas gali veikti gerai, jei palyginus save su kitais jums atsiranda noras veikti, ką nors padaryti geriau, pažadinate savyje lyderį. Tačiau kartais į galvą pradeda lįsti nevykėlio etiketė, tuomet geriau nusipirkite knygų rinkinį, kuriuose būtų įkvepiančios mintys gyvenimui. Stenkitės, kad visada būtų šalia tie žmonės, tos idėjos ar mintys, kurios jus motyvuoja, o ne gniuždo.

Įkvepiančios mintys apie gyvenimą

Įkvepiančios mintys ir įkvepiantys žmonės padeda mums nuveikti didelius darbus, pakilti virš kasdienybės. Įkvepiančios mintys pastūmėja mus veikti, jos linksmina, padeda ištverti sunkius momentus, jos praskaidrina dieną. O kalbant apie gyvenimą reikia pripažinti, kad gyvenimas yra pati didžiausia vertybė ir su juo galima veikti ką tik panorėję. Bet aš patariu jį išnaudoti džiaugsmui. Džiaugsmas yra tai, dėl ko gyvename, bet liūdesys padeda suprasti, kas yra džiaugsmas. Gyvenimas yra knyga, kurią mes rašome, erdvė ir laikas, kurį užpildome. Nesvarbu, kad kartais mums nesiseka, mes susipainiojame ar pasielgiame kvailai – mes tiesiog tam ir gimę! Geroji dalis yra ta, kad mes leidžiame paikystėms atsitikti ir tai leidžia mums pajusti gyvenimo skonį. Pažiūrėkite į gyvūnus zoologijos sode – jie turi būstą, maisto, jų negainioja plėšrūnai, jie ramiai dauginasi, bet serga neurozėmis. Jiems trūksta streso, įtampos, krizių ir jie praranda gyvenimo džiaugsmą. Todėl nesiekite gyvenimo be rūpesčių – norėkite rūpesčių ir spręskite juos kaip galvosūkius, nuvarginkite savo kojas fiziniu darbu ir pajusite, koks džiaugsmas yra atsigulti ir ramiai užmigti.

Mintys apie gyvenimą

Kai mėginame ką nors iš visumos išskirti, pamatome, kad tas dalykas yra su viskuo visatoje susijęs. Šis John Muir sakinys mane paskatino tinklaraštyje parašyti tema Mintys apie gyvenimą. Į pasaulį žiūrime nauju – dvasiniu – žvilgsniu, suvokiame, kad tai yra Dievo pakrantė, Dievo vande­nynas, Dievo pasaulis. O mes – šio meilės vandenyno, kuris yra Dievas, bangos. Mes nesame atskirti vienas nuo kito: visi egzistuojame kaip šios jūros dalis, šio begalinio van­denyno bangelė. Tada viską – jūros bangas, dangaus šviesą, virš putojančių bangų purslų sklandančius paukščius, bė­giojančius šunis, žaidžiančius vaikus, smėlio skleidžiamą šilumą – matome kaip viena. Neįmanoma šios patirties apibūdinti žodžiais, bet kiek­vienas, bandęs tai išgyventi, sako pajutęs gilų bendrystės su visa kūrinija – pradedant nuo mažyčio krantinio tilviko ir baigiant milžiniškais jūrų gelmių gyvūnais – jausmą. Šios mintys apie gyvenimą gali pakeisti jūsų pasaulėžiūrą – kiekvieną kartą, kiekvieną dieną turite galvoti apie Dievo šilumą ir apie savo atsakomybę prieš kitus, silpnesnius. Rūpinkitės gyvūnais, augalais, nes ne tik jūsų gyvybė yra brangi šiam pasauliui. Gyvenkite darniai ir nelieskite to, ko jums nereikia.

Prasmingos mintys – genialumas ir dėmesio koncentracija

Prasmingos mintys apie gyvenimą: būti genijumi — kažkas daugiau negu gebėjimas suvokti dalykus neįprastu būdu. Šią frazę pasakė WILLIAM JAMES. Tokios prasmingos mintys apie gyvenimą įkvepia pamąstymams. Taigi ką duoda genialumas?

Anot W. James, dėmesį galima lyginti su prožektoriumi, daugiausia naudos duodančiu tada, kai jo mechanizmas leidžia nukreipti šviesą į bet kurį norimą objektą. Jeigu tokio mechanizmo nėra, mūsų dėmesys daug metų gali būti sutelktas į vieną objektą. Prisirišimas mums atrodo tapęs neatskiriama mūsų asmenybės dalimi. Tada mums sunku patikėti, kad ši šviesa galėtų būti nukreipta kita, daug naudingesne linkme. Laimė, yra būdų, kaip dėmesį išvaduoti. Tam reikalingos nuolatinės treniruotės. Iš pradžių pamėginkite džiaugsmingai atlikti kokį nors nemėgstamą darbą: tai padeda mokantis sutelkti dėmesį ten, kur norime.

Kad ir ką darytumėte, kiek įmanoma labiau susikaupkite. Kitas geras pratimas – staiga nutraukti darbą ir perkelti dėmesį į kitą veiklą, nelygu kokia situacija. Pavyzdžiui, išėję iš darbovietės, palikite visas užduotis įstaigoje. Neleiskite, kad jos sektų paskui jus iki namų ir įsmuktų į juos kaip blogai išmokytas šuo.

Šias dvasines treniruotes galima palyginti su pratimais, reguliariai atliekamais per šokių pamokas ar mankštos užsiėmimus. Nuolatos praktikuodamasis kiekvienas žmogus gali išmokti savo dėmesį valdyti.

Sielos esmė yra meilė, Dievas yra meilė

Sielos esmė yra meilė, dėl to siela visada turi stengtis
grįžti į meilę. Siela negali rasti nei ramybės, nei laimės
kitur. Ji privalo ištirpti meilėje. Jos prigimtis reikalauja
ieškoti Dievo, kuris yra meilė.
ŠV. MATILDA MAGDEBURGIETĖ

Dvasinė pilnatvė pasiekiama evoliucijos būdu. Civilizacijoms – kaip ir atskiriems individams – vystantis ateina laikas, kai gyvybiškai svarbios materialinės egzistencijos problemos jau būna išspręstos, bet siela dar kažko trokšta. Tada fiziniai tikslai civilizacijos nebetenkina. Ji atsiduria kryžkelėje. Neturėdamas prasmingų siekių, žmogus tampa destruktyvus. Kaip gyvatė numeta odą, kad galėtų augti, taip mūsų industrinė civilizacija privalo atsisakyti pernelyg materialistinių nuostatų ir ją dusinti pradedančių ‘išaugtų’ idealų, nes konstruktyvus jų potencialas jau yra išeikvotas.

Kas nemyli, tas nepažino Dievo,
nes Dievas yra meilė.
PIRMASIS JONO LAIŠKAS (l Jn 4,7)

Šie žodžiai mums skamba nežemiškai ir atrodo beveik nesusiję su kasdienybe. Klausiame savęs, koks gali būti ryšys tarp asmeninių santykių ir dieviškumo. Į šį klausimą atsakyčiau taip: tik radę vienybę tarp savęs ir
kitų – visų kitų – randame vienybę su Dievu. Nėra taip, kad pirma pažįstame Dievą, o tik paskui, per kažkokią stebuklingą malonę, pradedame mylėti žmones. Meilė žmonėms ateina pirma. Šia prasme mokytis mylėti yra tas pats, kas praktikuoti religiją. Žmogus, kuriam kitų gerovė aukščiau už savąją, yra religingas, net jeigu jis tai neigtų.

Mokytojas Ekhartas: kiekviename iš mūsų yra Dievo sėkla

Mokytojas Ekhartas teigė, kad išorinių paskatų nulemti veiksniai nepriartina prie Dievo ir yra negyvybingi. Tikrąją veiksmų vertę lemia išimtinai veikiančiojo intencijos: ne darbai mus pašventina, o mes turime juos pašventinti. Pasak Ekharto, tyros širdies žmogus Dievą visada turi savo širdyje.

Tikrasis tikėjimas neturi nieko bendro su troškimu palenkti Dievą sau, viliantis jo palankumo, tarsi Jis būtų visokių gėrybių ekonomas. Dievo ieškoma dėl jo paties. Jis mylimas nesuinteresuota, jokio atlygio nežadančia meile. Tą patį galima pasakyti ir apie gėrį, teisingumą ir tiesą. Dievas nėra minipaskola.lt/, kuri tiesiog duoda, Dievas labiau yra tas, kuris suteikia kraitį, o mes jį turime gausinti..

Kiekviename mūsų yra Dievo sėkla. Jei ją puoselėsime,
elgdamiesi kaip išmintingas ir darbštus valstietis,
išjos išaugs Dievas – juk tai jo sėkla –
ir duos dieviškos prigimties vaisių.
Kaip iš kriaušės sėklos išauga kriaušė, iš riešuto sėklos –
riešutmedis, taip iš Dievo sėklos išauga Dievas.
MOKYTOJAS EKHARTAS

Gerumo ir kūrybiškumo sėklą nešiojasi kiekvienas žmogus. Mums nereikia šios sėklos sėti, nes ji jau yra mumyse. Ji gali tarpti visur: ir šalto klimato Dakotoje, ir karštajame Mirties slėnyje. Nesvarbu, kokia buvo jūsų praeitis, kiek klaidų padarėte, Dievo sėkla glūdi jumyse nepaliesta.

Kai pagaliau imamės jos ieškoti, randame užgožtą „piktžolių“ – baimės ir pykčio – kartais net „usnių“, kuriomis vadinu gobšumą. Nenusiminkite. Kai tik liausitės laistyti, piktžolės nuvys ir galiausiai virs trąša, padėsiančia Dievo sėklai suvešėti. Puoselėkite šią sėklą, ir iš jos išaugs stiprus meilę ir paslaugumą spinduliuojantis Dievo medis.

Raktas į laimę – meilė ir dėmesys

Kiekvienas paprastas poelgis yra nuostabus, jei jį lydi meilė. Taip sakė PERCY BYSSHE SHELLEY. Jis teigė:

Išmokime sutelkti visą dėmesį į tai, ką darome, ypač bendraudami su žmonėmis. Kitaip vargu ar galime parodyti jiems meilę. Kai mūsų dėmesys nešokinėja nuo vieno dalyko prie kito, o skiriamas asmeniui, su kuriuo esame, – netgi jei jo nuomonė apie mokesčių reformą arba prancūzų kalbos gramatikos ypatybes yra kitokia negu mūsų, – nuobodulys iš mūsų santykių dingsta. Žmonės, su kuriais bendraujame, nėra nuobodūs: mes esame nuobodūs, kai mūsų dėmesys klaidžioja. Kai su žmogumi elgiamės dėmesingai, tai prilygsta sakymui: „Jūs man svarbus. Aš gerbiu jus.“

Su meile sutikite kiekvieną žmogų. Tada neliks bedugnės tarp „aš“ ir „tu“. To siekia visos religijos. Tai yra ANANDAMAYI  MA mintis. Ji sakė:

Meilė yra menas, kurio galime išmokti. Yra daug kitų naudingų, net būtinų menų, bet žmogui nėra nieko svarbesnio kaip išmokti mylėti. Visų religijų šventieji ir mistikai mums skelbia, kad gyvenime svarbiausia yra rasti begalinės meilės šaltinį ir skleisti meilę kasdien. Be meilės gyvenimas yra tuščias ir beprasmis.

Vienintelis kelias, vedantis į pilnatvę, troškimų išsipildymą ir į siekį padovanoti gyvenimą pasauliui, yra dieviškojo AŠ realizavimas. Tik taip atversime meilės vartus. Įsivaizduoti, kaip plačiai ir stipriai gebame mylėti, padeda suvokimas,
kad ši dieviška kibirkštis rusena kiekvienoje būtybėje.

Aštuntasis kelias

“Listen, I’ve been thinking…“ Taip dažniausiai prasideda visokie nemalonūs pokalbiai. Aš tikrai daug galvojau (aš dažnai pernelyg daug galvoju), bet tikiuosi, jog šis pokalbis Tau nepasirodys nemalonus. Man sunku matyti Tave liūdną ir kenčiančią. Dar sunkiau nežinoti, kaip padėti. Todėl nusprendžiau teisiog pabūti su Tavimi liūdesyje ir tame liūdesyje (hopefully) įlieti dalelę vilties.

Čia keletas eilėraščių. Parinkau du ar tris, kuriuos rašiau vienu iš trijų atvejų: a) labai didelioje kančioje; b) jausdamas artėjantį atkrytį; c) atsigavęs po žiauraus persivalgymo. Jie truputį tamsesni nei lig šiol Tau rodžiau, bet juose yra Vilties. Kiekvienoje tamsoje yra visų pirma šviesos galimybė, o po to – ir pati Šviesa. 🙂 Paskaityk, gal pajausi ką bendro.

Illuminated cupcakes

Eating is overrated –

In search of

Lost dreams

That will, eventually,

Get deflated.

~

Feelings kneel to saturation –

A touch too much,

Another tiny bit

Of not enough,

Not quite enough,

Another touch too much.

~

But somewhere hidden,

Deep in the smoldering crossing’s

Introspected intersection –

Life awaits.

~

Full of dreams,

Of love,

Of feelings,

Full of saturation.

~

Of hope to hope and hopefully

Transcendant.

Čia buvo (c) variantas – po maistinio atkryčio. Kitas – apie ligą (kovą su).

7 minutes of serenity

My illness is the refuge

I take place in –

The solace of

A lonely shoelace.

A place where nothing’s

left but right,

A place where everything’s

contrite.

~

The ways in which she speaks to me,

repressed obsessively,

contested thoroughly,

triangulated quantumly –

Completes my faith in destiny

the way an Elohim just might.

~

…

~

Put forth the shattered pieces

of what you once held dear:

on pub display,

for public hearing,

Recovery –

is not the same

as Healing.

Ir trečias – truputį random, truputį lietuviškas, bet man suteikia ramybės, kai būna sunku. Minimalizmas. Kartais tikrai mėgstu minimalizmą. Ir žodžių žaismą.

=’)

Visa tave gina,

Visata ramina.

Take care, dear friend! Palaikau ir tikiuosi, kad greit pralinksmėsi! 🙂 Jeigu ką, visada yra Planas B. 😛