Laimės hormonas: kas daro mus laimingais?

Gamta žmones apdovanojo daugybe privalumų, o kad gyvenimas būtų dar mielesnis, smegenys mums gamina medžiagas, kurios dažnai įvardijamos kaip laimės hormonas. Iš tiesų nei nėra vienas konkretus laimės hormonas, laimės jausmas mus užvaldo kai išsiskiria doforminas, seratoninas ar endorfinai. Doforminas išsiskiria tada, kai mylitės, klausote patinkančios muzikos, šokate. Jis pradeda skirtis net tuomet, kai galvojate apie malonius dalykus. Juk būna, kad vien mintis apie praėjusį ar būsiantį įvykį praskaidrina nuotaiką. Taip pat doforminas išsiskiria rūkant tabaką, vartojant alkoholį ar kai kuriuos narkotikus, todėl šie dalykai žmogui atrodo malonūs. Seratoninas mums daro laimingais ir kupinais energijos. Tikriausiai ne vienas pastebėjo, kad nuotaika būna geresnė saulei šviečiant. Taip yra dėl seratonino, kuris išsiskiria dėl saulės šviesos stimuliacijos. Taip pat seratoninui išsiskirti padeda šokoladas, datulės, bananai. Jei kamuoja ‘ne nuotaika’ ar neturite jėgų, suvalgykite šių produktų. Endorfinai atsakingi už euforiją. Ją galima patirti orgazmo metu, endorfinai išsiskiria po fizinio krūvio metu. Štai kodėl pabėgiojus ar pasportavus žmonės jaučiasi itin pakiliai tarsi su išlietu prakaitu būtų išlieję ir visus rūpesčius.

Laimės hormonas: kaip tapti laimingu

Reklama

Gyvenimo kelias: kuo vadovautis?

Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias dažnai būna padalintas į daugybę „mėgstu“ ir „nemėgstu“. Taip dalinti pradedame nuo mažens, o kuo daugiau gyvename, tuo daugiau daliname. Toks simpatijomis ir antipatijomis nusėtas gyvenimo kelias veda prie egoizmo ir nelaimingumo. Kodėl egoistai būna nelaimingi? Dėl to, kad jie jaučiasi gyvenimo įkaitai, jie rinktis gali iš vis mažiau ir mažiau dalykų – juk vieno jie nemėgsta, kito nekenčia. Juos pradeda alinti priklausomybė nuo tam tikro maisto, tam tikrų draugų, buto interjero ir pramogų. Dažnai gyvenimo pamokos mus verčia priimti netradicinius sprendimus, pateikia mums problemas kaip būdą rasti kitą požiūrį, kitą stilių, tačiau egoistai yra per daug apsiriboję, kad galėtų atverti naujus kelius. Dažnai jie mėgsta tik tam tikro stiliaus muziką, nes kitų negali pakęsti, jiems „kelia alergiją“ kitoks gyvenimo būdas, kitoks menas. Jie sustabarėję ir bet koks prisilietimas prie pasaulio pusės, kuri pažymėta kaip „nemėgstu“ kelia jiems didžiulį stresą ir nelaimingumą. Pažinote save? Bandykite išsivaduoti iš savo vergavimo simpatijoms, ugdykite įvairiapusiškumą ir tuomet jus nustos kamuoti emocinės audros, pasijusite ramesni ir drąsesni.

Mintys apie laimę

mintys-apie-laime

Mūsų mintys apie laimę yra lūkesčiai, ko mes norėtume iš gyvenimo. Dažniausiai mintys apie laimę būna smarkiai paveiktos mūsų gyvenamosios aplinkos, filmų, žiniasklaidos. Kai vienuose kraštuose žmonių svajonė ir aukščiausias troškimas yra didelė šeima ir gausi giminė, kituose kraštuose žmonės pastangas deda, kad pasistatytų erdvius namus, dar kitur žmonės siekia daug apkeliauti, pamatyti. Visgi dažniausiai žmonės laimę ‘nusižiūri’ – kaimynas nusipirko sodybą prie ežero ir staiga visi, kas jį pažįsta, irgi ima galvoti apie sodybas. Pažiūrėjote filmą apie klajoklius, kurie bastosi po pasaulį ir mėgaujasi kiekviena akimirka ir pajuntate, kad ir jūsų siela pradeda trokšti be kelionių? Kolegė padarė karjerą? Tada jūs pradedate sukti galvą, ar jūsų karjera klostosi pakankamai sėkmingai. Šis nusižiūrinėjimas gali veikti gerai, jei palyginus save su kitais jums atsiranda noras veikti, ką nors padaryti geriau, pažadinate savyje lyderį. Tačiau kartais į galvą pradeda lįsti nevykėlio etiketė, tuomet geriau nusipirkite knygų rinkinį, kuriuose būtų įkvepiančios mintys gyvenimui. Stenkitės, kad visada būtų šalia tie žmonės, tos idėjos ar mintys, kurios jus motyvuoja, o ne gniuždo.

Įkvepiančios mintys apie gyvenimą

Įkvepiančios mintys ir įkvepiantys žmonės padeda mums nuveikti didelius darbus, pakilti virš kasdienybės. Įkvepiančios mintys pastūmėja mus veikti, jos linksmina, padeda ištverti sunkius momentus, jos praskaidrina dieną. O kalbant apie gyvenimą reikia pripažinti, kad gyvenimas yra pati didžiausia vertybė ir su juo galima veikti ką tik panorėję. Bet aš patariu jį išnaudoti džiaugsmui. Džiaugsmas yra tai, dėl ko gyvename, bet liūdesys padeda suprasti, kas yra džiaugsmas. Gyvenimas yra knyga, kurią mes rašome, erdvė ir laikas, kurį užpildome. Nesvarbu, kad kartais mums nesiseka, mes susipainiojame ar pasielgiame kvailai – mes tiesiog tam ir gimę! Geroji dalis yra ta, kad mes leidžiame paikystėms atsitikti ir tai leidžia mums pajusti gyvenimo skonį. Pažiūrėkite į gyvūnus zoologijos sode – jie turi būstą, maisto, jų negainioja plėšrūnai, jie ramiai dauginasi, bet serga neurozėmis. Jiems trūksta streso, įtampos, krizių ir jie praranda gyvenimo džiaugsmą. Todėl nesiekite gyvenimo be rūpesčių – norėkite rūpesčių ir spręskite juos kaip galvosūkius, nuvarginkite savo kojas fiziniu darbu ir pajusite, koks džiaugsmas yra atsigulti ir ramiai užmigti.

įkvepiančios mintys

Mintys apie gyvenimą

Mintys apie gyvenimą

Kai mėginame ką nors iš visumos išskirti, pamatome, kad tas dalykas yra su viskuo visatoje susijęs. Šis John Muir sakinys mane paskatino tinklaraštyje parašyti tema Mintys apie gyvenimą. Į pasaulį žiūrime nauju – dvasiniu – žvilgsniu, suvokiame, kad tai yra Dievo pakrantė, Dievo vande­nynas, Dievo pasaulis. O mes – šio meilės vandenyno, kuris yra Dievas, bangos. Mes nesame atskirti vienas nuo kito: visi egzistuojame kaip šios jūros dalis, šio begalinio van­denyno bangelė. Tada viską – jūros bangas, dangaus šviesą, virš putojančių bangų purslų sklandančius paukščius, bė­giojančius šunis, žaidžiančius vaikus, smėlio skleidžiamą šilumą – matome kaip viena. Neįmanoma šios patirties apibūdinti žodžiais, bet kiek­vienas, bandęs tai išgyventi, sako pajutęs gilų bendrystės su visa kūrinija – pradedant nuo mažyčio krantinio tilviko ir baigiant milžiniškais jūrų gelmių gyvūnais – jausmą. Šios mintys apie gyvenimą gali pakeisti jūsų pasaulėžiūrą – kiekvieną kartą, kiekvieną dieną turite galvoti apie Dievo šilumą ir apie savo atsakomybę prieš kitus, silpnesnius. Rūpinkitės gyvūnais, augalais, nes ne tik jūsų gyvybė yra brangi šiam pasauliui. Gyvenkite darniai ir nelieskite to, ko jums nereikia.

Prasmingos mintys – genialumas ir dėmesio koncentracija

Prasmingos mintys

Prasmingos mintys apie gyvenimą: būti genijumi — kažkas daugiau negu gebėjimas suvokti dalykus neįprastu būdu. Šią frazę pasakė WILLIAM JAMES. Tokios prasmingos mintys apie gyvenimą įkvepia pamąstymams. Taigi ką duoda genialumas?

Anot W. James, dėmesį galima lyginti su prožektoriumi, daugiausia naudos duodančiu tada, kai jo mechanizmas leidžia nukreipti šviesą į bet kurį norimą objektą. Jeigu tokio mechanizmo nėra, mūsų dėmesys daug metų gali būti sutelktas į vieną objektą. Prisirišimas mums atrodo tapęs neatskiriama mūsų asmenybės dalimi. Tada mums sunku patikėti, kad ši šviesa galėtų būti nukreipta kita, daug naudingesne linkme. Laimė, yra būdų, kaip dėmesį išvaduoti. Tam reikalingos nuolatinės treniruotės. Iš pradžių pamėginkite džiaugsmingai atlikti kokį nors nemėgstamą darbą: tai padeda mokantis sutelkti dėmesį ten, kur norime.

Kad ir ką darytumėte, kiek įmanoma labiau susikaupkite. Kitas geras pratimas – staiga nutraukti darbą ir perkelti dėmesį į kitą veiklą, nelygu kokia situacija. Pavyzdžiui, išėję iš darbovietės, palikite visas užduotis įstaigoje. Neleiskite, kad jos sektų paskui jus iki namų ir įsmuktų į juos kaip blogai išmokytas šuo.

Šias dvasines treniruotes galima palyginti su pratimais, reguliariai atliekamais per šokių pamokas ar mankštos užsiėmimus. Nuolatos praktikuodamasis kiekvienas žmogus gali išmokti savo dėmesį valdyti.

Sielos esmė yra meilė, Dievas yra meilė

Sielos esmė yra meilė, dėl to siela visada turi stengtis
grįžti į meilę. Siela negali rasti nei ramybės, nei laimės
kitur. Ji privalo ištirpti meilėje. Jos prigimtis reikalauja
ieškoti Dievo, kuris yra meilė.
ŠV. MATILDA MAGDEBURGIETĖ

Dvasinė pilnatvė pasiekiama evoliucijos būdu. Civilizacijoms – kaip ir atskiriems individams – vystantis ateina laikas, kai gyvybiškai svarbios materialinės egzistencijos problemos jau būna išspręstos, bet siela dar kažko trokšta. Tada fiziniai tikslai civilizacijos nebetenkina. Ji atsiduria kryžkelėje. Neturėdamas prasmingų siekių, žmogus tampa destruktyvus. Kaip gyvatė numeta odą, kad galėtų augti, taip mūsų industrinė civilizacija privalo atsisakyti pernelyg materialistinių nuostatų ir ją dusinti pradedančių ‘išaugtų’ idealų, nes konstruktyvus jų potencialas jau yra išeikvotas.

Kas nemyli, tas nepažino Dievo,
nes Dievas yra meilė.
PIRMASIS JONO LAIŠKAS (l Jn 4,7)

Šie žodžiai mums skamba nežemiškai ir atrodo beveik nesusiję su kasdienybe. Klausiame savęs, koks gali būti ryšys tarp asmeninių santykių ir dieviškumo. Į šį klausimą atsakyčiau taip: tik radę vienybę tarp savęs ir
kitų – visų kitų – randame vienybę su Dievu. Nėra taip, kad pirma pažįstame Dievą, o tik paskui, per kažkokią stebuklingą malonę, pradedame mylėti žmones. Meilė žmonėms ateina pirma. Šia prasme mokytis mylėti yra tas pats, kas praktikuoti religiją. Žmogus, kuriam kitų gerovė aukščiau už savąją, yra religingas, net jeigu jis tai neigtų.

saint-john-the-apostle